Faustas

Visą knygą galite peržiūrėti elektronine forma per nuorodą SZKEO svetainėje. Dovanų iliustruotas leidimas atspausdintas ant buitinio matinio dengto popieriaus su tos pačios spalvos žyme kaip ir captal. Garsioji filosofinė drama „Faustas“, pagrindinis vieno didžiausių vokiečių poetų Johano Wolfgango fon Gėtės... (1749–1832) kūrinys, publikuojama šiuo leidimu Boriso Leonidovičiaus Pasternako vertimu. Leidinio pabaigoje pateikiamos kelios jo dainų ir eilėraščių vertimų versijos. Knygą puošia geriausių vokiečių menininkų iliustracijos surinktiems Gėtės kūriniams, išleistiems 1882 m., taip pat septyniolika Eugene'o Delacroix (1798–1863) litografijų, kurias jis baigė 1826 m. Alberto Stapferio „Fausto“ vertimui. išleido leidėjas Charlesas Motta.

Tragedija „Faustas“ pagrįstai laikoma reikšmingiausiu Johano Wolfgango fon Gėtės (1749–1832) kūriniu. Prie šios filosofinės dramos didysis vokiečių poetas dirbo visą savo kūrybinį gyvenimą. Antroji jo dalis buvo išleista 1832 m., po poeto mirties. Gėtės „Faustas“ tapo vienu originaliausių pasaulinės literatūros kūrinių. Stilistine įvairove, keliamų visuotinių žmogiškųjų problemų mastu ir gyliu šį eilėraštį galima palyginti su Dantės „Dieviška komedija“. Kartu Gėtės „Faustas“ yra viena iš vokiečių poezijos viršūnių. Todėl nenuostabu, kad praėjus vos keleriems metams po viso Fausto teksto paskelbimo, tragedija pradėta versti į rusų kalbą.

Pirmasis šios sunkios užduoties ėmėsi poetas Eduardas Ivanovičius Guberis. Jis prie vertimo dirbo penkerius metus, bet, negavęs leidimo jo publikuoti, rankraštį sunaikino. Sužinojęs apie tai, A. S. Puškinas iš tikrųjų privertė Guberį atkurti vertimą. Padėdavo patarimais, ištaisydavo daugybę ištraukų ir nesulaukdavo, jei poetas neatnešdavo naujo savo vertimo fragmento. Tačiau V. Belinskis pažymėjo, kad Huberis iškraipė Faustą, nesuprato ir neperteikė jo dvasios. „Jo Gėtės kūryba nėra galinga ir stipri, persmelkta gyvybės, sklindančios net pačiais poezijos garsais, bet susilpnėjusi ir trapi“, – rašė kritikas viename iš savo laiškų.

Vėliau „Faustą“ išvertė Afanasijus Afanasjevičius Fetas, kuris stengėsi išsaugoti visus poetinius originalo matmenis. Taip pat yra Valerijaus Jakovlevičiaus Bryusovo vertimas, kuriame aiškiai jaučiama simbolizmo įtaka. Prie Fausto dirbo ir kiti poetai. Kritikai mano, kad Nikolajaus Aleksandrovičiaus Cholodkovskio vertimas labiausiai atitinka originalų Goethe's kūrinį.

Tačiau ne mažiau įdomus ir šiame leidime paskelbtas Boriso Leonidovičiaus Pasternako „Fausto“ vertimas. Daugelio kritikų nuomone, joks kitas „Fausto“ vertimas į rusų kalbą negali prilygti Pasternako poetiniam skambesiui. Jo tekstas ne tik atkartoja gilią visų originalo dialogų prasmę, bet ir atskleidžia skaitytojui visą originalui būdingą poetinio išraiškingumo turtingumą. B. A. Pasternako vertimas turi asmeninio poetinio stiliaus įspaudą, tačiau tai yra privalumas, o ne trūkumas, nes talentingo poeto intonacija jo vertimą iškelia aukščiau už bespalvius XIX amžiaus vertėjų kūrinius. Kai kurie Cholodkovskoto teksto fragmentai yra tikslesni, tačiau Pasternakas geriau sugebėjo perteikti tiek „Fausto“ stilistikos turtingumą ir įvairovę, tiek gilią didžiojo Goethe’s kūrinio vienybę.